Šv. Antano altorius

Altoriaus pirmo tarpsnio centre kabo daug kartų pertapytas titulinis paveikslas „Šv. Antano vizija“ su aptaisais. Paveikslą sukūrė nežinomas Lietuvos dailininkas XVII a. paskutiniame ketvirtyje. Jame vaizduojamas šv. Antanas, maldoje regintis jam rankas tiesiantį Kūdikėlį Jėzų. 

Virš paveikslo, dekoratyviame kartuše, įrašyta: DEO/ NUNQUAM FARIS/ ANTONIO/ NUNQUAM FRUSTRA (Dievui niekada užtektinai, Antanui niekada veltui [nesimelsi?]). Įrašas primena, kad šv. Antanas gelbėja nuo įvairių sunkių ligų, be to, jo šaukiamasi ką nors pametus. Vainikuojamoje glorijoje pavaizduotas įrenginys, primenantis altoriaus mensą ar skrynutės pavidalo relikvijorių, o virš jo – sparnuotų angelų galvučių prilaikomas debesų vainikas su šventojo liežuviu. Tai aliuzija į legendą apie po 33 metų po šv. Antano mirties atrastus jo palaikus. Jie buvo visiškai sunykę, sveikas išlikęs tik šio garsaus pamokslininko liežuvis, kuris, kaip relikvija, buvo įtaisytas į puošnų relikvijorių ir įkeltas į Paduvos Šv. Antano bažnyčios altorių.