į pirmą puslapį

Parapija

Parapijos istorija

Tytuvėnų parapijos istorija glaudžiai siejama su bernardinais. Nors nėra žinoma, kada Tytuvėnuose pastatyta pirmoji bažnyčia, netgi abejojama, ar pirmoji buvo katalikų, ar reformatų. Bažnyčia tikrai stovėjo 1555 m., minima ir 1581 m. Kituose šaltiniuose randama, kad 1581 m. Tytuvėnuose minima būtent šv. Jurgio bažnyčia. Tikėtina, kad šeimininkaujant Tytuvėnuose reformatų aktyviam globėjui J.Gruževskiui, bažnyčios pastatas XVI a. 9 dešimtmetyje buvo perduotas reformatams. Manoma, jog XVI a. pabaigoje katalikybės skelbimas Tytuvėnuose apskritai buvo apmiręs. Galima paminėti, kad vėlesnė legenda teigia, jog pirmoji bažnyčia buvusi Šv. Jurgio koplyčios vietoje, o bernardinų fundatorius Andriejus Valavičius kartą, važiuodamas pro savo miestelį, pamatė mažutę, žmonių nesutalpinančią bažnyčią ir nutarė pastatyti jiems didesnę. Taigi nėra aišku, ar pats A. Valavičius atgavo katalikybę Tytuvėnuose, ar jau rado čia veikiančią nedidelę koplyčią. 1614 m. A. Valavičiaus pakviesti atvyko pirmieji vienuoliai bernardinai, turėję didžiulės įtakos Tytuvėnų parapijos istorijai.

Dar nepradėjus statyti naujos bažnyčios ir vienuolyno – 1617 06 01 Tytuvėnuose įkurta Šv. Onos brolija. 1717 10 25 popiežius Klemensas XI patvirtino Tytuvėnų Šv. Barboros broliją, o 1725 12 14 Benediktas XIII – dar tris vienuoliškas brolijas: Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Pranciškaus Serafiškojo ir Šv. Antano Paduviečio.

1618 06 30 Andriejaus Valavičiaus brolis Jeronimas Valavičius suteikė miesteliui privilegiją, kuri turėjo paskatinti naujų gyventojų kėlimąsi ir palengvinti jų kūrimąsi. Nurodyta, kad pavaldiniai būtinai turi lankytis bažnyčioje sekmadieniais ir per šventes.

Brolių Valavičių rūpesčiu pastatytas bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Bažnyčia konsekruota 1635 Angelų Švč. Mergelės Marijos titulu. Minima, jog Šv. Pranciškaus altorius 1620 m. įrengtas parapijiečių lėšomis. Tai rodytų parapijiečių aktyvumą bei sąmoningumą; aktyvų pamaldumą šv. Pranciškui.

Parapinės bažnyčios teises bernardinams Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška perdavė 1622 02 13. Pagal tuometinę praktiką dažniausiai net nemokėdamas lietuvių kalbos Žemaitijos parapijos klebonas privalėjo išlaikyti lietuviškai kalbantį vikarą. Todėl galima neabejoti, kad nuo XVII a. pradžios pamokslai Tytuvėnuose buvo sakomi lietuviškai.

XVIII a. pirmojoje pusėje daugumoje bernardinų vienuolynų imta stengtis kelti pasauliečių tikėjimo lygį, rengiant katechetus ir plačiau skelbiant tikėjimo tiesas. Tytuvėnuose apie konkrečias akcijas, skelbiant parapijiečiams platesnius tikėjimo pagrindus, nežinoma, tačiau būtent tuo metu čia įsteigiama vienuolinė edukacinė institucija – noviciatas.
Teigiama, jog parapijiečiai turėjo mokyklą ir špitolę. Apie jas iki XIX a. žinių stokojama, nors galima numanyti, kad špitolė įsteigta gerokai anksčiau. 1806 m. minima, kad jaunimas, išskyrus žiemą, mokėsi špitolėje. Tuo metu atskiro mokyklos pastato nebuvo. Mokytojavo Žemaičių seminarijos klierikas. 1828 m. minima neseniai pastatyta nauja mokykla. Mokytoju minimas vienuolyno paskirtas kapelionas. Apie špitolę žinios pasiekia taip pat tik iš XIX a.

aukstyn